atitiesti


atitiesti
atitiẽsti, -ia (atìtiesia), atìtiesė NdŽ, attiẽsti K; H157, R, , Sut, N, atatiẽsti Š 1. tr. Q48, H157 R, , Sut, N, K, M, LL181, Š, Rtr, 83, NdŽ, padaryti tiesų, ištiesinti ką nelygų, kreivą, sulenktą, išlyginti: Attiestas Q45. Atitiẽsti sulenktą vamzdį 1. Reikia atitiẽst tą antkapį Jrb. Sieną atàtiesė benkratu Dglš. Kask nekask, tu to kalno neatitiẽsi Skm. | Žvaira akis atitiesti P.Aviž. | refl. Q43,48, H157, R, , N, K, M, Š, 83: Atsitiẽsusios spyruoklės 1. Ašutai užsiriečia, o šeriai vėl atsitiesia . Dalgis palankuojamas tura atsitiẽsti, atsimesti į vietą Ggr. Ko čia susirietęs kumsai? Atsitiẽsk! J. Tokia sopė surėmė, kad atsitiẽst negalėjau Rk. Kai susilenkiu, atsitiẽst sunku – strėnas sopa Ėr. Nebeatsitiesiù – senystė sulenkė Lel. Atsitiẽsia, numeta saują ir vėl griebia iš kairės ir iš dešinės raut Skrb. Bruknes rinkov rinkov pasilenkusios, sau atsìtiesu – nežinau an kur beiti End. Reikėjo geros sylos atsitiẽsti, ka prikrausi tą krūvą Ms. Al kaip reiks atsitiẽsti, tus naščius užsidėjus ant nugaros Varn. Šokėjai per vieną taktą vienas nusilenkia, per kitą taktą – atsitiesia . Atsitiesęs [Jėzus] tarė jiems BtJn8,7. | prk.: Štai kada ateina laikai jiems, inžinieriams ir konstruktoriams, atsitiesti visu ūgiu! J.Dov.refl. prk. atsikvėpti: Tiek daug darbų, kad nėr nė kada atsitiẽst Krs. Nėr kada atsitiẽst nuo žemės Tr. Neduoda nė atsitiẽst – tuoj [urėdas] su lazda šeria Sml. 2. tr. SD190, pastatyti ką parvirtusį ar virstantį, gulintį, pakelti: Atitiẽsk virstančią tvorą, t. y. pastatyk tiesiai J. Dviejosù vis atatiẽste mane, kai nugriūsiu Švnč. Pakelu, atatiesiu SD1127. Attiesiù kartį K. Bėda tam, kuris viens yra, anam parpuolus, nėra kito, kursai jį attiestų BBPam4,10. | refl. Sut: Ir atsitiesė numiręsis BPII404. ^ Kad atsitiestų, dangų paremtų, kad rankas turėtų, vagį sugautų (kelias) B. 3. tr. N padaryti kokį statinį, pastatyti arba atstatyti: Čėtrą pastatau, attiesiu R38, 51. Sparai atitiestì – pusė triobos pastatyta Rg. Sparus atìtiesė ir iškabino vainiką Rg. Ir attiesė savo šėtrą pakalnyje BB1Moz26,17. Ir prisakė altorius, bažnyčias ir ebrozus attiesti BB1Mak1,50. Bet kaip pagonai aplinkui girdėjo, kad altorius vėl attiestas…, įniršo BB1Mak5,1. Padarys (atties) tenai ženklą BBEz39,15. Jo žemėje šventi akmens bus attiesti BBZak9,16. 4. tr. prk. atstatyti, pataisyti, pagerinti, pastiprinti: Atìtiesė tą gyvenimą ans parejęs su pinigais Dr. Prancūzijoj judinasi partijos tųjų, kurie norėtų respubliką išardyti… ir vėl napoleoniškąją ciecorystę attiesti LC1883,4. Tėvūnai su senaisiais attiesia teisybę svietui savo apygardose S.Dauk. Žmogus pavargęs ir nuopuolęs (ir su tuo visi daiktai), attiestas ir pritrauktas yra Viešpatiesp darytojop ir atpirkėjop savop DP507. Jisai mus po trijų dienų atties, idant po Jo akim gyventumbim BPII8. Tiek būtumbime apaštalų nuopelnais atatiesti DP611. Dievop attiesta širdmi… meldės Ns1832,11-12. ^ Su lazda ant nugaros teisybę attiesė ž. | refl. N, , Yl: Jau nuog šitos ligos atsitiẽst negalėsiu Alv. Skrandžiu sirgau, bet aš atsitiesiau su turkų pipiru Šts. Vargom nežmoniškai, na, jau pradedam atsitiẽst (praturtėti) Prn. Todėl atsitieskim, piktybių perstokim PK149. Atsitiesiu, pasigaunu R58, 78. 5. tr. atkišti į ką, prie ko: Atitiẽsma kojas į pečių ir šildysiamos Šts. 6. tr. Š tiesiant, klojant priartinti, atvesti: Kelią atìtiesė jau iki mūsų 1. 7. refl. atsigulti: Jis netoli namų, po nekuriuom medžiu, atsitiesė, jeib išsimiegotų LC1886,40. 8. tr. ištesėti: Ką žadėjau ir nū atìtiesiau, ir tu atitiẽsk žodį duotą, t. y. žodyje stovėk J. Užgirdęs, kad gandras jo (Dievo) paliepimo neatitiesė, užpyko SI8l. Kas gi aną galėtų suokti, nebnorint galuoties, kad prysyką savo attiestų VoL200(S.Dauk). ^ Kas žadėta, tura būti ir attiesta S.Dauk. 9. intr. šnek. ateiti: Žiūrau – ogi àttiesia per rugius pulkas vaikų Sn.
◊ strė́nas atitiẽsti atsikvėpti, pailsėti; pailsinti: Galingas tasai, kurs vargdieniams duoda jų strėnas attiesti, palengvindamas sunkią gyvenimo naštą V.Kudir. Reiktų duoti nuvargusiems darbininkams nors šiek tiek strėnas attiesti V.Kudir.
\ tiesti; anttiesti; aptiesti; atitiesti; įtiesti; ištiesti; nutiesti; patiesti; partiesti; pertiesti; pratiesti; pritiesti; sutiesti; užtiesti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • atitiesti — atitiẽsti vksm. Tai̇̃p maũdžia pil̃vą – neléidžia nė nùgaros atitiẽsti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atitiesimas — atitiesìmas sm. (2) 1. → atitiesti 1. | refl. Sut: Tokioje pūgoje. Tik vienu du… Vėjui staugiant pušyse, eglėms svyrant, linkstant be atsitiesimo… rš. ║ refl.: Dirbau be atsitiesìmo Šk. Moterys uogauja, briauškia be atsitiesìmo Prn. 2. →… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • anttiesti — anttiẽsti, ia, añttiesė Š, KŽ žr. užtiesti 1. tiesti; anttiesti; aptiesti; atitiesti; įtiesti; ištiesti; nutiesti; patiesti; partiesti; pertiesti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptiesti — aptiẽsti, ia (àptiesia J), àptiesė (apìtiesė Č) tr. Š 1. Sut, Š, NdŽ, KŽ, DŽ1, Tj, Č apkloti, apdengti, apgobti: Aptiesiau su drobule drabužius, kad nedulkėtum, musys nešiktum J. Marti atėjus tuoj àptiesė visus stalus savom skotertėm Sml.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitiesdinti — atitiẽsdinti cur. atitiesti 3: Ir attiesdino altorius visuose miestuose Bb1Mak1,57. Naminė kareivių draugystė yra sudūmusi… karžygiams paminklą attiesdinti LC1885,21. Garbės stulpą… attiesdino Kel1882,288. tiesdinti; atitiesdinti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitiesinti — atitiẽsinti, attiẽsinti ( yti Lp) cur. atitiesti 1: Vinį atitiẽsinti DŽ. Attiẽsysiu [geležį], ir bus gerai DrskŽ. Pririšk [medelį] par kelias vietas – ir atitiẽsinsi Grž. Sienų gal jau nebeatatiẽsis – pavirtę labai Kp. Atatiẽsink obeliotę …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitiesioti — iter. atitiesti 1: Visos upės nekas, tik kraštus atitiesiõs Rm. tiesioti; atitiesioti; ištiesioti; nutiesioti; patiesioti; pritiesioti; užtiesioti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlenkti — atleñkti, ia, àtlenkė K 1. tr. SD210, R419 sulenktą atitiesti arba atgal lenkti: Atgal àtlenkiau gelžį įlinkusį J. Vinis su àtlenkta galvele BŽ213. | refl.: Tuoj pečiai atsilenkė ir rankos pakilo Vaižg. Perdien roviau neatsilenkdamà Lp.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atriesti — atriẽsti, atriẽčia (àtriečia), àtrietė 1. tr. DŽ užlenkti, užriesti: Atriẽsk aukštyn naginės nosį J. Vaikų pagaudinės ragės buvo su atriestoms pavažoms Šts. Pylinas uodegą atriẽtęs Štk. Tavo visos kiaulės trumpais atriestais snukiais… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atsitiesinėti — iter. dem. atitiesti 1 (refl.): Dilės raitėsi žardienoj nuo karščio, skilinėjo, sukosi įkypai, persikreipinėjo, vėl atsitiesinėjo J.Balt. tiesinėti; atsitiesinėti; ištiesinėti; užtiesinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language